UŽSIENIO RADIJO LAIDŲ TRUKDYMO SISTEMOS SUKŪRIMAS LIETUVOJE

Užsienio radijo laidas lietuvių kalba pradėta slopinti 1940 m., ėmus Vatikano radijui transliuoti laidas į Lietuvą, tačiau masinis užsienio radijo laidų trukdymas prasidėjo 1948 m. vasario mėn. „Amerikos balso“ ir BBC laidų rusų kalba slopinimu. Tai buvo susiję su komunistų partijos vykdomomis plačiomis ideologinio spaudimo kampanijomis, turinčioms tikslą nuslopinti po karo prasidėjusią laisvesnę minties raišką. Lietuvoje masiškai trukdyti užsienio radijo laidas imta atsiradus užsienio radijo stočių tinklui, transliuojančiam laidas lietuvių kalba. „Amerikos balso“, Vatikano ir BBC laidos 1951 m. gegužės mėn. buvo transliuojamos 102 bangomis įvairiomis kalbomis, iš jų 26 dažniais – lietuvių kalba. Sovietinės valdžios ir politinės struktūros darė viską, kad žmonės negalėtų klausytis užsienio radijo laidų. Nesant pakankamai techninių priemonių nuslopinti užsienio stočių radijo laidas, griebtasi teroro prieš gyventojus. Jie už šių radijo laidų klausymąsi buvo gąsdinami kalėjimo bausmėmis, kitomis fizinio ir dvasinio susidorojimo priemonėmis. Dažnai žmonėms, patekusiems į NKGB nagus, užsienio radijo laidų klausymas buvo inkriminuojamas kaip vienas iš padarytų tariamų nusikaltimų.

Iš pradžių užsienio radijo laidų slopinimo įrenginiai buvo tik Vilniuje ir Kaune. Kituose Lietuvos regionuose žmonės be trukdymų dar kurį laiką galėjo girdėti „Amerikos balso“ ir kt. radijo stočių laidas. Vilniuje 1951 m. kovo pabaigoje buvo 13, Kaune – 3 radijo siųstuvai užsienio radijo stotims slopinti. Radijo stočių slopinimui buvo panaudojami Latvijos, Baltarusijos, Estijos, Ukrainos, Gruzijos ir kitų sovietinių respublikų radijo siųstuvai. Šių techninių priemonių nepakako nuslopinti visiems dažniams, ypač masinių seansų metu. LKP(b) CK sekretorius A. Sniečkus 1951 m. kovo 30 d. rašte reikalavo, kad SSRS ryšių ministerija sustiprintų užsienio radijo stočių slopinimą Vilniuje ir paspartintų specialių radijo stočių statybą kitose Lietuvos vietovėse, papildomai skirtų siųstuvų veikiančioms radijo trukdymo stotims. Užsienio radijo stočių slopinimui Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje buvo reikalaujama įrengti 12–15 radijo siųstuvų. Lietuvos KP(b) CK prašė SSRS ryšių ministrą „duoti atitinkamus nurodymus pagreitinti statybas ir 1951 m. įsteigti specialų objektą kovai su antisovietinėmis laidomis Vilniuje ir 1951 m. II ketvirtį Vilniui papildomai skirti 6–8 siųstuvus“. Po nemažų LKP(b) CK ir kitų struktūrų pastangų Vilniuje 1951 m. pabaigoje užsienio radijo stočių slopinimui jau buvo naudojama 18 Ryšių ministerijos siųstuvų, 1 Civilinio oro laivyno siųstuvas ir 1 Žuvų pramonės ministerijos siųstuvas. Vienu metu buvo galima slopinti 20 dažnių. Kaune Ryšių ministerija trukdymams turėjo 8 radijo siųstuvus, iš jų 3 siųstuvai užsienio radijo laidas slopino tik dalį paros, nes transliavo vietinio radijo laidas. Slopinti užsienio radijo transliacijas Lietuvoje padėjo 11 radijo siųstuvų iš kitų SSRS miestų. Dėl radijo siųstuvų trūkumų Vilniuje ir Kaune likdavo nenuslopinti 30 radijo dažnių, transliuojančių laidas įvairiomis SSRS tautų kalbomis (rusų, ukrainiečių, baltarusių, latvių, estų). Klaipėdoje ir Šiauliuose 1951 m. pabaigoje užsienio radijo transliacijos vis dar nebuvo slopinamos, nes trūko aparatūros. LKP(b) Klaipėdos srities komitetas 1951 m. lapkričio mėn. pranešė, kad Klaipėdos srityje be trukdymų trumposiomis ir viduriniosiomis bangomis dar galima girdėti „Amerikos balso“ radijo stotį, transliuojančią laidas lietuvių kalba. Klaipėdoje buvo užregistruoti 2815, srities rajonuose – 2500 radijo imtuvų, kurių savininkai galėjo laisvai klausytis „reakcinės propagandos“ per radiją. Viduriniųjų bangų radijo stotys buvo gerai girdimos net detektoriniais radijo imtuvais. Komunistų partijos srities komitetas prašė, kad SSRS ryšių ministerija įpareigotų savo įgaliotinį Lietuvoje užtikrinti radijo laidų slopinimą visomis turimomis priemonėmis, o jų nesant skubiai spręstų klausimą dėl specialaus radijo centro statybos Klaipėdoje. VKP(b) CK sekretoriui Grigorijui Malenkovui buvo nusiųstas laiškas su prašymu, kad leistų radijo laidų slopinimui panaudoti Klaipėdoje pradėtą eksploatuoti SSRS žuvies pramonės radijo centrą. Lietuvos KP(b) CK sekretorius A. Sniečkus 1951 m. gruodžio 9 d. kreipėsi į VKP(b) CK sekretorių G. Malenkovą prašydamas įpareigoti SSRS ryšių ministeriją imtis visų reikiamų priemonių, kad 1952 m. būtų visiškai nuslopintas antisovietinių radijo laidų transliavimas respublikoje. Vilniuje ir Kaune 1952 m. vasario 2 d. buvo girdimos užsienio radijo laidos rusų kalba iš Jugoslavijos, Kanados, Italijos, Liuksemburgo, Irano; lietuvių, latvių ir estų kalbomis buvo girdimos laidos iš JAV. Lietuvos SSR ryšių ministerijos ir kitų žinybų sistemoje veikė 28 siųstuvai, slopinantys šias laidas (Vilniuje – 20 siųstuvų, Kaune – 8). Šiauliuose ir Klaipėdoje užsienio radijo laidos ir toliau nebuvo slopinamos, todėl Lietuvos KP(b) Klaipėdos srities komiteto sekretorius Kazimieras Liaudis 1952 m. lapkričio 4 d. kreipėsi į Ryšių ministeriją, prašydamas skirti lėšų ir medžiagų specialaus, siųstuvams skirto pastato statybai, kadangi laisvų patalpų nebuvo. Slopinimo objektų statybos Klaipėdoje ir Šiauliuose klausimus 1953 m. gruodžio 8 d. apsvarstė LKP CK sekretoriatas ir priėmė nutarimą „Dėl objektų Nr. 60 ir 61 statybos eigos“. Nutarime pateiktas politinis klausimo įvertinimas ir numatytos priemonės objektų statybai pagreitinti. Lietuvos KP CK sekretoriatas įpareigojo SSRS ryšių ministerijos įgaliotinį Lietuvoje Nikolajų Belianiną, LKP Šiaulių miesto komiteto sekretorių Kazimierą Pilelį ir Klaipėdos miesto komiteto sekretorių Alfonsą Kairelį imtis visų būtinų priemonių, kad radijo objektų Nr. 60 ir 61 statybos darbai būtų baigti iki 1953 m. gruodžio 20 d., o eksploatacija pradėta gruodžio 25 d. 

Dėl atkaklaus komunistų partijos spaudimo stiprėjo užsienio radijo stočių trukdymas ir daugėjo jas trukdančių įrenginių. 1954 m. sausio 1 d. Vilniuje trukdymams jau buvo naudojama 30 siųstuvų, Kaune – 22 siųstuvai. Šiauliuose pastatytas radijo stočių slopinimo objektas Nr. 60 1954 m. turėjo 15 siųstuvų. Šio objekto statyba kainavo 150 tūkst. rb, techninė įranga – 247 tūkst. rb. Klaipėdoje pastatyta trukdymo stotis turėjo 21 siųstuvą. Objekto statyba kainavo 120 tūkst. rb, įrenginiai – dar 258 tūkst. rb. Tik iš šių kelių skaičių galime susidaryti vaizdą, kokias didžiules lėšas sovietų valdžia skirdavo tam, kad užkirstų kelią nepageidaujamai informacijai iš užsienio, įtvirtintų sovietinės propagandos skleidžiamas idėjas. Tačiau ir minėtų radijo pajėgumų nepakako visiškai nuslopinti užsienio radijo stočių transliacijoms, skirtoms sovietinių kraštų gyventojams. LSSR dažnių kontrolės valdybos (UUČ – rus.) ypatingojo skyriaus 1954 m. rugsėjo 3 d. slaptoje pažymoje nurodoma, kad Vilnių kiekvieną vakarą pasiekdavo radijo stočių laidos, rusų kalba transliuojamos 40 dažnių. Iš jų 9 dažnius slopino kitų miestų slopintuvai, 25 – vietiniai slopintuvai, 6 dažniai likdavo neslopinami. Transliacijos lietuvių kalba vykdavo 20 dažnių. Visos jos buvo slopinamos. Transliacijos lenkų kalba vykdavo 15 dažnių, kurie taip pat visi buvo slopinami. Panašiai radijo stotys buvo slopinamos Kaune ir Šiauliuose; Klaipėdoje likdavo nenuslopintų 10–12 dažnių rusų kalba. Kaip buvo slopinami užsienio radijo stočių dažniai, matome pateikiamoje lentelėje.

Radijo slopinimo stočių techniniai pajėgumai buvo ir toliau didinami. Lietuvos SSR Ministrų Taryba ir LKP Centro komitetas 1954 m. rugsėjo 23 d. priėmė visiškai slaptą nutarimą „Dėl kovos priemonių prieš antisovietinę propagandą radijo bangomis“. Jame pažymima, kad respublika nėra visiškai apsaugota nuo antisovietinių radijo laidų, nors 1953 m. Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Klaipėdos miestuose buvo eksploatuojami specialūs objektai, o Panevėžyje, kuriame yra daugiau kaip 3 tūkst. radijo imtuvų, radijo laidų slopinimas visiškai neorganizuotas. Didžiuosiuose miestuose radijo stotis šiaip taip pavykdavo užblokuoti, o kaimiškuose rajonuose tai sekėsi kur kas sunkiau. Tame pačiame nutarime sakoma, kad „antisovietinių radijo laidų klausoma didesnėje respublikos kaimiškos teritorijos dalyje, todėl daroma didelė žala valstybės interesams“. LSSR Ministrų Taryba ir LKP Centro komitetas, vadovaudamiesi SSRS Ministrų Tarybos ir SSKP CK 1954 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu, įpareigojo SSRS ryšių ministeriją Lietuvoje 1954–1958 m. sustiprinti antisovietinių radijo laidų slopinimą. Lietuvos SSR ministerijos ir žinybos, turinčios 0,5 kW galingumo ir daugiau radijo siųstuvus, buvo įpareigotos neatlyginamai perduoti juos Ryšių ministerijai ir panaudoti antisovietinių radijo laidų slopinimui. LSSR Ministrų Taryba ir LKP CK prašė SSRS Ministrų Tarybą ir SSKP CK įpareigoti SSRS ryšių ministeriją organizuoti antisovietinių radijo laidų slopinimo tarnybą Panevėžyje, taip pat prašė lėšų padidinti trukdymo įrenginių skaičių Klaipėdoje ir Šiauliuose. Šiaulių, Klaipėdos, Panevėžio vykdomieji komitetai buvo įpareigoti 1954 m. skirti patalpas kontroliniams-korekciniams punktams steigti. Vilniuje planuota trukdymo stoties Nr. 600 galingumą padidinti bent iki 40 siųstuvų, rekonstruoti mažo galingumo lauko antenų siųstuvus, pastatyti techninio pastato priestatą. Šiems darbams to meto kainomis skirta 940 tūkst. rb. Kaune planuota radijo trukdymo objekto Nr. 603 galingumą padidinti iki 30 siųstuvų ir rekonstruoti mažo galingumo siųstuvų antenų įrangą. Klaipėdos trukdymo stotyje turėjo būti mažiausiai 30 siųstuvų. Panevėžyje, kur miesto ir aplinkinių apylinkių gyventojai turėjo 3 tūkst. registruotų imtuvų, turėjo būti statoma radijo trukdymo stotis.

Lietuvos SSR Ministrų Taryba ir LKP CK 1954 m. rugsėjo mėn. nutarimu patvirtino Lietuvos teritorijos apsaugos nuo antisovietinių radijo laidų sustiprinimo planą 1954–1958 m. Jame numatyta plėsti užsienio radijo laidų lietuvių, rusų ir kitų SSRS tautų kalbomis slopinimą (žr. lentelę).

Užsienio radijo stočių slopinimo planas 1954–1958 m.

Per penkerius metus didžiuosiuose miestuose veikiančių slopinimo įrenginių apimtis turėjo išaugti beveik du kartus, o respublikos mastu – daugiau kaip 12 kartų.

* * *

Trukdymams sušvelninti užsienio valstybių veikėjai imdavosi politinių priemonių. Jungtinių Tautų specialus susirinkimas 1959 m. priėmė rezoliuciją, kurioje buvo pasmerktas užsienio radijo stočių transliacijų trukdymas, kaip žmogaus teisių gauti informaciją paneigimas. Jungtinių Tautų priimtoje Žmogaus teisių deklaracijoje sakoma, kad „kiekvienas žmogus turi teisę į įsitikinimų ir jų reiškimo laisvę, kuri apima teisę nekliudomai laikytis savo įsitikinimų ir teisę ieškoti, gauti ir skleisti informaciją ir idėjas nepriklausomai nuo valstybių sienų ir nesvarbu, kokiomis priemonėmis jos būtų išreikštos“. Amerikos požiūrį į transliacijų trukdymą 1959 m. išdėstė buvęs valstybės sekretorius Johnas Forsteris Dallessas: „Mes suprantame, kad laisva informacija ne visados buvo tiksli informacija. Vis dėlto pavojai iš tokių negalavimų yra anaiptol nepalyginami su tais pavojais, kada valdžios aparatas nusprendžia, ką vieno krašto žmonės turi galvoti apie kito krašto žmones“. BBC 1976 m. paprašė Didžiosios Britanijos vyriausybę pateikti oficialų protestą Maskvai dėl sovietų radijo siųstuvų, kurie trukdo BBC radijo transliacijas. Galingų radijo signalų, ateinančių iš Sovietų Sąjungos, trukdymais laivų radijo ryšiams skundėsi ir kitos Vakarų Europos valstybės.

Užsienio radijo stočių laidų trukdymo laipsnis atspindėjo SSRS užsienio politikos pokyčius. Jai sušvelnėjus ar darant nuolaidų dėl užsienio politikų spaudimo trukdymai tai sustiprėdavo, tai sušvelnėdavo. „Amerikos balso“, „Vokiečių bangos“, BBC transliacijų slopinimas buvo nutrauktas 1956 m. šešis mėnesius, vykstant SSRS vadovų vizitui Didžiojoje Britanijoje iki Vengrijos sukilimo, 1959 m. – vykstant Nikitos Chruščiovo vizitui JAV, o sugrįžus vėl atnaujintas; po 1963–1968 m. sušvelnėjimo slopinimai vėl prasidėjo 1968 m. po Čekoslovakijos okupacijos, 1980 m. – po Lenkijos įvykių. Nors užsienio radijo laidų rusų kalba trukdymai susilpnėdavo, tačiau laidos lietuvių ir kitomis sovietinių tautų kalbomis buvo trukdomos ir toliau. Pavyzdžiui, Sovietų Sąjunga 1960 m. liovėsi trukdžiusi britų transliacijas rusų kalba. Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerija, sveikindama BBC laidų rusų kalba slopinimo nutraukimą, pastebėjo, jog nematyti jokių ženklų, kad sovietai nustos trukdę britų transliacijas ir kitomis kalbomis.

Nepaisant įvairių pokyčių, užsienio radijo stočių trukdymai išliko iki devintojo dešimtmečio. Sovietų Sąjungoje 1986 m. buvo slopinamos 8 užsienio radijo stočių laidos: „Amerikos balsas“, BBC, „Laisvės“ radijas, „Laisvoji Europa“, „Vokiečių banga“, „Izraelio balsas“, „Pekino radijas“, „Korėjos radijas“. Slopinimui buvo naudojama 13 tolimojo gynimo radijo centrų ir 81 vietinio gynimo stotis. Vadinamieji tolimojo gynimo radijo centrai slopino maždaug 30 proc. užsienio radijo laidų visoje SSRS teritorijoje. Vietinio gynimo radijo stotys veikė 81 SSRS mieste ir slopindavo užsienio radijo stočių laidas 30 km zonoje. Kaip buvo pažymėta SSKP CK sekretoriaus Jegoro Ligačiovo ir SSRS KGB pirmininko Viktoro Čebrikovo 1986 m. rugsėjo 25 d. rašte SSKP CK „Dėl radijo stočių „Amerikos balsas“, BBC, „Pekino radijas“, „Korėjos radijas“ laidų slopinimo nutraukimo“, už šios zonos ribų slopinimo kokybė labai krisdavo. Tolimojo ir artimojo slopinimo centrai apėmė SSRS regionus, kuriuose gyveno apie 100–130 mln. žmonių. Daugelio SSRS regionų slopinimo centrai nepasiekdavo, o slopinimo efektyvumas dalyje didelių Rusijos centro miestų, Baltijos ir Užkaukazės respublikose, jų teigimu, buvo žemiau vidutinio šalies lygio. Užsienio radijo stotis slopino per 3 tūkst. siųstuvų, kurių galingumas siekė 600 tūkst. kilovatų. Nors ir buvo sukurtas toks milžiniškas tinklas, visiškai nuslopinti radijo stotis visoje SSRS teritorijoje buvo sunkiai techniškai įgyvendinama.

Devintajame dešimtmetyje užsienio radijo trukdymai ėmė palengva mažėti. Tai lėmė Sovietų Sąjungoje vykę politiniai procesai. Apie daugelį anksčiau kruopščiai slėptų problemų prabilta viešai pačioje Sovietų Sąjungoje, gyventojams pateikiama daugiau objektyvios ir operatyvesnės informacijos apie įvykius šalyje ir užsienyje, sovietinėje periodinėje spaudoje pradėta kritiškiau analizuoti ekonominę ir vidaus politiką, pasisakoma prieš ideologines dogmas. 1986 m. rugsėjo mėn. buvo pasiūlyta nutraukti vyriausybinių „Amerikos balso“ ir BBC radijo stočių slopinimą. Ideologinės struktūros buvo priverstos pripažinti, kad šios radijo stotys stengiasi „laikytis objektyvaus požiūrio nušviesdamos tarptautinio gyvenimo, politikos, ekonomikos ir kultūros įvykius bei faktus“. Visiškai atsisakyti užsienio radijo slopinimų sovietų valdžia ir toliau nesiryžo, ypač tų, kurios negailestingai kritikavo sovietinę politinę sistemą, gynė žmogaus teises gyventi laisvai ir nepriklausomai. Laisvi pajėgumai buvo panaudojami tolesniam „Laisvės“ radijo, „Laisvosios Europos“, „Vokiečių bangos“ ir „Izraelio balso“ radijo stočių slopinimui, nes, anot sovietinių pareigūnų, šios stotys buvo „atvirai antisovietinio pobūdžio“. Dalį techninių priemonių siūlyta panaudoti sovietinio radijo transliacijoms į kapitalistines šalis išplėsti. Kai kurios stotys buvo išmontuotos. Užsienio radijo laidų slopinimas SSRS tautų kalbomis galutinai nutrauktas tik 1989 m. pradžioje. SSRS ryšių ministras 1988 m. gruodžio 19 d. pasirašė įsakymą, kuriuo buvo skelbiama, kad nuo 1988 m. lapkričio 30 d. nutraukiamas užsienio radijo stočių, transliuojančių laidas į SSRS, slopinimas. Lietuvoje tokio turinio įsakymą ryšių ministras pasirašė 1989 m. sausio 23 d.

__________________________